AURELIJUS TUMULEVIČIUS
FOTOGRAFAS
Sąžininga akimirka su savimi... Taip atrodo tobula fotosesijos dalis, po nuoširdžių pokalbių ir bandymų įrodyti žmogui, koks jis unikalus ir savitas. Pati gražiausia dalis, kuomet nukrenta visos kaukės. Fotografuojamas žmogus gauna dovaną - pažinimo jausmą ir galimybę save pamatyti iš šalies nesurežisuotą ir nepaskanintą.
Dažnai man klientai sako, kad aš esu kitoks negu visi. O man atrodo, kad tokios savybės turėtų būti pas kiekvieną žmogų, kuris myli tai ką daro ir mėgaujasi savo veikla. Empatiškas, įsitraukiantis, besąlygiškai atsidavęs ir sugebantis susikalibruoti su savo klientais.
Prieš beveik du dešimtmečius supratau vieną esminį dalyką apie fotografiją. Tik jausdamasis gerai pats, galiu sukurti tokį patį pojūtį kitam. Supratau, kad turiu fotografuoti tai, kas man kelia didžiausią džiaugsmą, o ne finansinę gerovę. Ir įdomiausia dalis ta, kad sekdamas paskui savo širdį aš ne tik tapau sėkmingu fotografu, bet ir galiu jau daug metų oriai gyventi vien tik iš fotografijos pajamų.
Ar aš įsimyliu savo modelius, klientus? Vienareikšmiškai TAIP. Kaip seseris ir brolius. Kaip pačius mylimiausius išlydžiu pro duris ir dar ilgai jaučiu šilumą savyje. Nes kitaip neįsivaizduoju, kaip įmanoma įamžinti žmogų nemylinčiom akim.
Iš kur tiek empatijos? Patirtis ir tūkstančiai nufotografuotų istorijų... Po tiek metų atspindėti klientų mintis ir užduoti klausimus tiek pat įprasta kaip ir pasisveikinti. Matau ir jaučių jų baimes, galimybes ir tai ko jie net nežino kad turi. Dažnai pasidalinu įžvalgomis, ką pasakoja jų kūnas aplinkai. į ką atkreipti dėmesį, kur didžiausia įtampa ir su kuo padirbėti prieš veidrodį ir asmenukių pagalba.
Beveik 99% mano sutiktų žmonių tvirtina, kad nemėgsta fotografuotis. Mano misija padėti jiems suprasti kodėl jie taip galvoja, kas už to slypi ir kaip su tuo susitvarkyti. Išsprendus tai, paprastai susitvarko ir daugiau gyvenime problemų. Atsiranda pasitikėjimas savimi, meilė sau, priėmimas, noras susipažinti, įsimylėti ar net nutraukti toksiškus santykius. Galiausiai sau leisti būti savimi. Gaunu labai daug žinučių ir laiškų su pasakojimais kaip klostėsi jų gyvenimai po fotosesijos. Taip ir gimė, visai netikėtai pačių klientų sugalvota paslauga, terapinė fotosesija. Kurios nereklamuoju, bet visada gaunu užklausų ir rekomendacijų iš tų, kurie jau buvo. Smagu.
Kuo skiriasi terapinė fotosesija nuo erotinės. Erotinės fotosesijos metu moteris nusimeta savo drabužius, terapinės fotosesijos metu apnuogina savo sielą. Tai daug sudėtingiau. Ir nuoširdžiai neįsivaizduoju nuogo moters kūno, kuri yra ne taikoje su savimi. Kuri kankinama abejonių, nepagarbos sau ir kompleksų. Man asmeniškai didžiausia erotika ta akimirka, ta milisekundė kai moteris įsimyli save. Vienas gražiausių paveikslų, kurį gali fiksuoti fotografo akys. Ne kūnas, o žydinti ir kvepianti moteriškumu siela.
Ar Jūs įsivaizduojate kaip atrodys pasaulis kai moterys pradės iš tikrųjų mylėti save?